Lošnuveišar eru aš ganga frį sjįlfbęrni fiskveiša Ķslandinga daušri.

Lošnuveišar hafa veriš stundašar viš Ķsland sķšan 1974 eša ķ nęr 40 įr. Hvernig hefur gengiš meš bolfiskstofnanna sķšan žį?

Lošnan hefur veriš veidd i miklu magni eša sem svarar til eina milljón tonna į įri. Žaš vęri grunnhyggin manneskja sem héldi žvķ fram aš žaš hefši engin įhrif į afkomu bolfiskstofnanna. Žaš er nś svo komiš aš žorskkvótinn er ašeins fjoršungur frį žvķ sem hann var fyrir 1974. Viš skulum ekki gleyma žvķ aš hér įšur fyrr voru veidd ķ žaš minnsta 500 žśsund tonn af žorski og į žeim tķma žegar erlendir togarar voru hér viš land allt upp ķ 4 mķlur frį landi.

Ég skora į sjįvarśtvegsrįšherra aš stoppa alla lošnuveiši til framtķšar vegna įstandsins. Ég tel aš viš veršum aš lįta bolfiskstofnanna njóta vafans og hętta öllum lošnuveišum viš Ķsland til frambśšar.

Žaš er samhengi į milli skorts į sandsķli og gengdarlausrar lošnuveišar ķ 40 įr. Žorskurinn fer nęr landi til aš afla sér fęšu śr sandsķlisstofninum. Žetta kemur nišur į fuglalķfinu og višgangi žeirra.

Krķan er aš hętta aš verpa viš Ķsland vegna fęšuskorts og sama er aš segja um lundann.

Ég kaupi ekki neinar "vķsindarannsóknir" meš skilabošum um aš sandsķlisskorturinn sé óleyst rįšgįta.

Stöšvum allar lošnuveišar strax og sjįum hvaš gerist ķ nįttśrunni eftir įkvešinn tķma.

Noršmenn stöšvušu lošnuveišar ķ Barentshafinu ķ nokkur įr og eru žeir aš uppskera afraksturs žessara įkvaršanna. Ķ Barentshafinu eru žeir aš afla yfir 600 žśsund tonn af žorski įrlega. Žaš er annaš en hér į landi sem er ašeins 130 žśsund tonn.

Danir voru meš miklar fiskveišar ķ Noršursjónum hér į įrum įšur en nś er ekki neitt eftir til aš veiša. Įstęšan fyrir žvķ er sś aš žeir veiddu yfir milljón tonn af sandsķli į įri įsamt miklu magni af sķld. Žetta var rįnyrkja į žeirri stęršargrįšu aš žeir žurrkušu śt allt kvikt ķ Noršursjónum į įrunum 1985 til 1990. Žaš eru fiskbręšslur ķ Danmörk sem gętu afkastaš 3 milljón tonna į įri en eru ekki starfandi ķ dag.

Ķslendingar! Lęrum af reynslu Dana og tileinkum okkur skynsemi Noršmanna og stöšvum allar lošnuveišar viš Ķsland. Žaš er meira veršmęti ķ kķlói af žorsk en kķlói af lošnu.

Étum ekki śtsęšiš.


mbl.is Lošnubyrjun ķ bręlu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Hallgrķmur Hrafn Gķslason

Meira bulliš ķ žér alltaf hreint.  Lošnuveišar byrjušu 1963 fyrir alvöru og vorum viš aš veiša frį 50žśsund tonn upp ķ um 150 žśsund tonn til 1973 žį eykst veišin mikiš.  Sķšasta įr hefur mok veiši į sandsķli hjį Dönum.

Lošnan sem viš veišum į vetravertķšinni er 3 til 4 įra lošna, sem ekki  er bśiš aš éta af fiskum į fyrstu žremur įrum lķfsins.  Žaš sem ekki er veitt viršist duga vel til aš višhalda stofninum, bęši til fęšu fyrir fiskinn og veiša.

Til aš vernda Sandsķliš žarf aš stórauka veišar į fiski į grunnslóš, žaš er greinilega ofbeit į grunnslóšinni.  Engar veišar eru į sandsķlinu.

Hallgrķmur Hrafn Gķslason, 4.10.2011 kl. 10:56

2 Smįmynd: Gušlaugur Hermannsson

Sjįlfur getur žś bullaš karl minn. Žś ert aš tala um aš į sķšasta įri hafi veriš mokveiši hjį Dönum į sandsķli. Satt er žaš en žeir eru į sömu leiš og įšur og hafa ekkert lęrt.

Getur ś gefiš mér raunhęfar skżringar į žvķ aš viš erum ašeins aš veiša 140.000 tonn af žorski į įri en ekki 500.000?

Žegar lošnuveiši byrjaši į sjöunda įratugnum žį var žaš ašalega ķ beitu og er žaš mun raunhęfara magn sem tryggši sjįlfbęrni fiskveiša į žeim tķmum.

Žś tala um aš žaš žurfi aš grysja vegna ofbeitar į grunnslóšum. Žarf ekki aš veiša meira af Makrķl sem er aš ganga į lošnustofninn enn meir en įšur žekktist.

Noršmenn hęttu allri lošnuveiši į tķmabili og uppskįru 600.000 tonna veišikvóta. Danir hęttu allri veiši į sandsķlum og eru aš uppskera endurnżjun į fyrri stofnstęrš. Žaš sem Danir gera nś er aš ganga į stofninn aftur og meš žvķ koma ķ veg fyrir aš ašrir stofnar geti braggast til fyrri stęrša.

Gušlaugur Hermannsson, 4.10.2011 kl. 11:13

3 Smįmynd: Hallgrķmur Hrafn Gķslason

Hérna er vitnaš ķ sišu Jóns Kristjįnssonar fiskifręšings žar sem kemur fram aš ekki var veidd lošna į nokkrum įrum žvķ aš hśn fannst ekki, vat lķklega svo til uppétin af hungrušum fiskstofni.

Ég heyri stöšugt aš orsök žess aš žorskstofninn stendur svona vel sé sś aš Noršmenn hafi frišaš lošnu og žorskurinn notiš góšs af žvķ. Žetta er gjarnan fullyrt af žeim sem telja aš lošnuveišar viš Ķsland séu af hinu vonda žvķ betra sé aš žorskurinn fįi aš njóta hennar. Til eru žeir sem vilja kenna lošnuveišum um bįgt įstand Ķslenska žorskstofnsins.
Sannleikurinn er hins vegar sį aš žegar lošna er ekki veidd ķ Barentshafi, žį er stofninn ķ nślli og ekkert til aš veiša.

Hér mį sjį stęrš lošnustofnsins og lošnuaflann frį 1972. Myndin er į margan hįtt mjög fróšleg. Lošnustofninn var stór, 7-9 milljón tonn, og afli mjög mikill, 2-3 milljónir tonna. Eftir 1976 dregur mjög śr žorskafla. Žį voru erlend skip aš fara śr landhelginni og virk stjórnun veiša hófst. Ķ kjölfar samdrįttar ķ veišum af manna völdum minkar lošnustofninn og hrynur 1985-6. Freistandi er aš įlykta sem svo aš minnkandi veišiįlag į žorsk hafi valdiš auknu beitarįlagi og hśn hreinlega veriš étin upp. Žorskurinn horféll ķ kjölfariš. Žį hefjast hörmungarįrin žegar 70% langvķustofnsins féll śr hor og selurinn flykktist upp aš norsku ströndinni ķ leit aš ęti. Žessu er lżst ķ grein hér aš nešan, "Er Barentshafiš drullupollur?", en žar segir m.a:

Ķ dagblašinu Bergens Tidende laugardaginn 6. janśar sl. (1990) er haft eftir Odd Nakken, forstjóra norsku Hafró:

"Nišurstöšur śr fjölstofna rannsóknum benda til žess aš fęšužörf hins mjög svo vaxandi žorskstofns hafi tvöfaldast frį 1984 til 1986."

"žetta kom mest nišur į lošnunni. Lošnuįt žorsksins žrefaldašist frį 1984 til 1985 meš žeim afleišingum aš lošnustofninn nęr klįrašist. Jafnframt įt žorskurinn stöšugt meiri sķld, smįžorsk og żsu. Įriš 1985 og 1986 įt žorskurinn um 500 žśsund tonn af sķld, og trślega er žetta meginskżringin į žvķ aš žessir tveir sķldarįrgangar eru horfnir."

"Žrįtt fyrir aš žorskurinn ęti upp lošnu og sķld og seinna bęši żsu og žorsk, fékk hann samt ekki nóg ęti. Frį 1986 hefur žorskurinn vaxiš miklu hęgar en hann gerši įšur. Mešalžyngd 5 įra žorska var 1.8 kg veturinn 1986 en mešalžyngd 5 įra fiska įriš 1988 var einungis 0.7 kg."

"Auk žessara nįttśrulegu orsaka bęttist viš aš miklu af smįfiski var kastaš fyrir borš, sérstaklega 1986/7. Žó žaš sé smįręši samanboriš viš vaxtarrżrnunina og žaš sem étiš var, mį ekki alveg lķta fram hjį žvķ."

Odd Nakken sagši ennfremur aš ekki hefši veriš hęgt aš komast hjį hruninu ķ lošnustofninum žótt dregiš hefši veriš śr lošnuveišunum, eša žeim nęstum hętt, frį įrinu 1983. En hruniš hefši etv. ekki oršiš eins snöggt. Nś er lošnustofninn aš rétta viš aftur.

Hallgrķmur Hrafn Gķslason, 4.10.2011 kl. 11:13

4 Smįmynd: Gušlaugur Hermannsson

Žetta er allt saman kenningar og verš ég aš endurtaka fyrri orš og segja aš viš veršum aš lįta nįttśruna njóta vafans og stoppa allar lošnuveišar. Annaš er ekki forsvaranlegt.

Gušlaugur Hermannsson, 4.10.2011 kl. 11:22

5 Smįmynd: Hallgrķmur Hrafn Gķslason

Sandsķli mokveišist

Mokveiši er nś af sandsķli viš Jótlandsstrendur. Sandsķlagengdin kemur mönnum į óvart eftir aš lķtiš hefur veišst af sandsķli sķšustu įr. Sandsķliš er veitt til bręšslu og bišrašir eru eftir löndun ķ bęnum Thyborön žar sem aflinn er bręddur. Jóskir sjómenn fagna sķnum hlut enda er eftirsókn ķ omega-3-fitu ķ matvęlum svo mikil aš verš į lżsi hefur hękkaš um helming frį žvķ ķ fyrra. Bśast mį viš aš stofnar fiska og fugla sem lifa į sandsķli braggist ef fram heldur sem horfir.

frettir@ruv.is

Hallgrķmur Hrafn Gķslason, 4.10.2011 kl. 11:26

6 Smįmynd: Hallgrķmur Hrafn Gķslason

Lošnuaflinn fyrir 73 er litlu minni en aflinn nś sķšustu įr, žannig aš vel hefur veriš beitt žį.

Viš mįttum veiša 160 žśsund į sķšasta įri af žorski og 177 žśsund į nęsta fiskveišiįri.

Veišinni er haldiš nišri handvirkt, af Hafró, žvķ aš nįttśran nżtur vafans.  Žaš er miklu meiri žorskur į mišunum en var žegar ég byrjaši togaramensku 86.  ENN NĮTTŚRAN NŻRUR VAFANS.

Hallgrķmur Hrafn Gķslason, 4.10.2011 kl. 12:32

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband